Raktažodis Concentration Camp

„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Pagrindinis filmo veikėjas Bruno yra paprastas aštuonmetis berniukas, nacių pareigūno sūnus. Smalsaus ir guvaus (kaip ir visi aštuonmečiai) Bruno pasaulis apsiverčia aukštyn kojom, kuomet jo tėvas paaukštinamas: vietoje „užstalinio“ darbo Berlyne paskiriamas vadovauti vienai iš daugybės mirties stovyklų. Iš pradžių naujoje vietoje Bruno pastebi atšalusius tėvų santykius, stebisi, kodėl jam neleidžiama lankytis teritorijoje, aptvertoje spygliuota viela, susidraugauja su, jo akimis, keistai besielgiančiu žydų berniuku Šmule. Tačiau pamažu, detalė po detalės, prieš žiūrovo akis išauga įtampa, melas, nepasitikėjimas, baimė ir siaubas. Šalia suaugusiems daugiau mažiau puikiai žinomos Holokausto istorijos, šiame filme nenuobodžiaus ir vaikai: pamažu auganti dviejų berniukų draugystė (jiems patiems to nežinant, neturinti ateities) nuspalvinta detalių apie amžinuosius dalykus, iškylančius virš suaugusiųjų ambicijų, iškreipto laimės siekimo, godumo ir tos pačios baimės.

Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolfas Hoessas su žmona Hedwiga sau ir savo vaikams kuria svajonių gyvenimą čia pat už stovyklos sienos. Žodžiais ir vaizdais nenusakomas smurtas tiek idiliškus namus, tiek žiūrovą pasiekia tik fone nuolat lydinčių vaiduokliškų balsų pavidalu. Britų režisieriaus Jonathano Glazerio istorinė Holokausto drama, paremta rašytojo Martino Amiso novele, Kanų kino festivalyje pelnė „Didįjį prizą“. Meistriška „Interesų zona“ – vienas labiausiai sukrečiančių ir svarbiausių metų filmų.

“Gyvenimas yra gražus” yra kaip du filmai: pirmame pasakojama jauno žydo Guido (Roberto Benigni) istorija. Guido, kaimo prasčiokas, atvyksta į miestelį dirbti pas savo dėdę viešbutyje. Eina 1939-ieji, fašizmas Italijoje vis labiau stiprėja ir pasirodo pirmosios antisemitizmo apraiškos. Tačiau Guido politika nerūpi: jis įsimyli jauną mokyklos mokytoją Dorą (Nicoletta Braschi, tikroji Benigni žmona) ir pasitelkęs visą savo padūkusį žavesį ir sėkmę užkariauja jos ranką ir širdį (nepaisant to, kad Dora jau buvo susižadėjusi). Guido ir Dora sukuria nuostabią šeimą ir jiems gimsta puikus sūnus. Dabar prasideda antras filmas, veiksmas vyksta koncentracijos stovykloje. Guido ir jo sūnus Giosue (Giorgio Cantarini) yra ištremiami. Dora įlipa į ta patį traukinį, tuo įrodydama, kad jai šeima svarbiau už asmeninę laisvę. Tėvas nenori sakyti sūnui, kodėl jie pateko į šitą mirties stovyklą ir kodėl jis negali būti kartu su mama, todėl sugalvoja tokią gudrybę...

Elizabetė Li Miler (1907-1977) buvo modelis, fotografė, karo korespondentė, motina, įkvėpėja ir empatiška kovotoja už moterų teises. Europoje vis labiau dvelkiant karo nuotaikomis, ji įsidarbina Londono „Vogue“ žurnalo redakcijoje. Jau pirmomis savo fotografijomis mergina įrodo, kad yra išties talentinga, tačiau tikrieji gebėjimai atsiskleis Li pasiprašius akreditacijos kelionei į frontą. Netrukus Li į redakciją ima siųsti karo suluošintų žmonių nuotraukas, pasakojančias žiaurias istorijas. Būtent Li priklauso pirmasis istorijoje nuotraukoje įamžintas napalmo panaudojimas fronte. Jos objektyvas fiksavo 1941-ųjų mūšį dėl Britanijos, nacių vykdytas baisybes Buchenvaldo ir Dachau koncentracijos stovyklose. Ir būtent ji 1945 m. balandžio 30-ąją, kartu su žurnalo „Life“ korespondentu Deividu Šermanu, apsilankė Hitlerio bute Miunchene. Tą pačią dieną, kai fiureris nusižudė Berlyno bunkeryje, jo Miuncheno bute buvo padaryta ikoniška nuotrauka: Hitlerio vonioje su pilna ekipuote gulinti Li.

Tai vieno žmogaus kelionė nuo neapsakomo siaubo iki laisvės, atleidimo ir išganymo. Išsiųstas į Aušvicą, žydas Haris Haftas išgyveno ne tik neįsivaizduojamą koncentracijos stovyklos siaubą, bet ir gladiatorių bokso kovas, kurias buvo priverstas vykdyti savo pagrobėjų džiaugsmui. Tie, kurie bandė jį sunaikinti, nežinojo, kad Haftą skatina svarbi priežastis, dėl kurios išgyventų retas vyras: siekis vėl susitikti su mylima moterimi. Po drąsaus pabėgimo ir grįžęs į Niujorką, Haris Haftas panaudoja savo bokso įgūdžius tikėdamasis rasti savo tikrąją meilę. Dėl nepalaužiamo ryžto jis patenka į ringą su tokiomis bokso legendomis, kaip Rokis Marciano, kad susigrąžintų iš jo pavogtą gyvenimą. Biografinė drama yra paremta tikra istorija apie žmogų, kuris susiduria su didžiausia moraline dilema ir viena didžiausių pasaulio blogybių – nacizmu. Hario Hafto istorija – tai priminimas, kad žmonija gali įveikti kliūtis prieš bet kokią užgimstančią neapykantą dėl rasės ar tikėjimo.

Slapta Sobiboro koncentracijos stovykla buvo įkurta Lenkijos teritorijoje, netoli Ukrainos. 1942-1943 metais joje buvo nužudyta tūkstančiai iš visos Europos suvežtų žydų bei rusų karo belaisvių (skirtingais duomenimis, aukų skaičius svyruoja tarp 170 ir 250 tūkstančių). 1943-aisiais į stovyklą buvo atvežtas rusų karininkas Aleksandras Pečerskis (jį vaidina pats K. Chabenskis). Vos per tris savaites jis sugebėjo suorganizuoti kalinių sukilimą, kurio metu maždaug 400 žmonių, ginkluotų kirviais, nužudė keliolika SS prižiūrėtojų ir per minų lauką pabėgo iš stovyklos. Daugiau nei pusę jų naciai sugavo ir nužudė, likusiems pavyko ištrūkti ir vėliau prisijungti prie partizanų. Po sukilimo Sobiboro koncentracijos stovyklą naciai sulygino su žeme, panaikindami bet kokius savo buvimo pėdsakus. Pats A. Pečerskis sėkmingai išgyveno karą ir mirė tik 1990 metais, sulaukęs 81-erių.

1942-ieji. Žilė, jauną belgą, SS areštuoja kartu su kitais žydais ir išsiunčia į koncentracijos stovyklą Vokietijoje. Jis vos išvengia egzekucijos, prisiekdamas sargybiniams, kad jis ne žydas, o persas. Šis melas jį laikinai gelbsti, bet tada Žilė paskiriama, atrodytų, nepakeliama užduotis: išmokyti stovyklos virtuvę valdantį pareigūną Kauką persų kalbos, kuris, pasibaigus karui, svajoja atidaryti restoraną Persijoje (Irane). Žilė tenka išgalvoti kalbą, kurios nemoka, žodis po žodžio. Kai neįprasti dviejų vyrų santykiai pradeda kelti pavydą ir įtarumą, Žilė puikiai suvokia, kad vienas klaidingas žingsnis gali atskleisti jo apgaulę.

Filme pasakojami tikri įvykiai, nutikę 1945 metų vasarą. Iš Aušvico atvykusiu ešelonu senas lenkų kalinys lagamine atsiveža trimetį žydų berniuką. Slapstyti jį padeda stovyklos pogrindžio komiteto nariai. Vokiečių administracija apie tai sužino ir taikydama baisias represijas reikalauja vaiką išduoti. Bet palaužti kalinių nepavyksta. Kyla maištas...

1940 metai. Į naujai įkurtą koncentracijos stovyklą Aušvicą atvežami kaliniai. Tarp jų ir filmo herojus Tadeuszas "Teddy" Pietrzykowskis, prieškario Varšuvos bokso čempionas. Stovyklos pareigūnai verčia jį kovoti ringe už savo ir kitų kalinių gyvybes. Po kiekvieno laimėjimo aiškėja, kad naciai nėra nenugalimi.

A major political, historical, human and economic fact of the 20th century, the Gulag, the extremely punitive Soviet concentration camp system, remains largely unknown.

SS-Lieutenant Colonel Helmut Von Schreader conceives an unusual plan to escape the aftermath of the Second World War by disguising himself as a Jewish Concentration Camp victim. Under the alias of Ben Grossman, Von Schreader is liberated from the camps and immigrates to Palestine where he joins the Zionist movement. Twenty five years later, living as a hero of Israel and a General in the Israeli Army, the underground SS organization ODESSA locates Von Schreader and orders to him to again serve the cause of the Third Reich.