Raktažodis Seppuku

„Nesantaika“ - vienas paskutinių „Septynių samurajų“ kūrėjo, legendinio japonų režisieriaus Akiros Kurosavos kūrinių, brangiausias tuometinis japonų filmas, Oskaro, Auksinio gaublio ir galybės kitų apdovanojimų laimėtojas. Tai Šekspyro „Karaliaus Lyro“ japoniškoji inscenizacija, vaizduojanti tragišką vieno kraujo liejimo istoriją. Senstantis didikas Hidetora sukviečia savo sūnus išdalinti per ilgą amžių užgyventą turtą, tikėdamasis, jog palikimą jie valdys draugiškai ir kartu didins klano šlovę. Tačiau tikrovė pasirodo esanti kitokia: ramiai paskutines dienas nugyventi trokštančio tėvo laukia nesantarvė, intrigos bei, galų gale, tikrų tikriausias pilietinis karas, nešantis mirtį, tamsą ir neviltį. Filmo pradžioje pavaizduotos trys strėlės – vienybės simbolis – išsiskiria, smigdamos ne tik į kūnus, bet ir į tėvo širdį.

Gal kiek per tradicinis filmas, kaip iš Takashi Miike rankų, „13 žudikų“ jau dabar atrodo, kaip šiuolaikinė filmų apie samurajus klasika. Istorinis filmas (šis, beje, atspindi tikrus įvykius Japonijos istorijoje) žiūrisi kaip pramoginis ne ta prasme, kad yra juokingas ar lengvai pateiktas, bet būtent atvirkščiai – filmo pradžioje rodomi vieno „neliečiamojo“ žiaurumai sukelia autentiškų pasėkmių reakciją, kurią Takashi Miike perteikia aukštumoje – nuo puikaus aktorių ansamblio parinkimo iki kiekvienos scenos užfiksavimo vizualiu operatoriaus darbu. Kone ketvirtadalį juostos trunkanti lemiama kova tarp 13 samurajų ir blogiečių armijos, kaip, tiesą sakant, ir visas filmas, prašosi didžiojo ekrano, bet čia jau ne mūsų valioje…

Taika XVII a. Japonijoje Shoguntatą palaužė karių klanai, išmesdami tūkstančius samurajų iš darbo į skurdą. Garbinga tokio likimo pabaiga pagal samurajų kodą yra ritualinė savižudybė - hara-kiri. Vyresnysis karys Hanshiro Tsugumo (Tatsuya Nakadai) siekia būti įleistas į feodalo valdovo namus, kad įvykdytų tą ritualą. Jis sužino apie savo uošvio, jauno samurajaus, kuris ieškojo darbo namuose, likimą, o vietoj to barbariškai buvo priverstas tradicinio hara-kiri su paprastu bambuko peiliuku. Samurajus atsiminimuose pasakoja tragišką savo uošvio istoriją ir tai, kaip jis buvo priverstas parduoti savo tikrąjį kardą ,kad galėtų padėti sergančiai žmonai ir vaikui.