Filmas paremtas tikrais įvykiais. Išgyvenęs tragediją po to, kai į Donbasą įsiveržė kariai ir nužudė jo nėščią mylimą moterį, ukrainietis fizikos mokytojas siekia atkeršyti. Dabar jo taikiniu tampa elitinis Rusijos snaiperis, kurio pašalinimas gali pakeisti viso konflikto eigą.
Donbase vyksta hibridinis karas; atviri ginkluoti susirėmimai reikalauja aukų, separatistų gaujos vykdo nusikaltimus, už kuriuos yra nebaudžiamos. Donbase karas yra vadinamas taika, propaganda – tiesa, o neapykanta – meile. Kelionė per Donbasą skleidžiasi kaip nuotykių grandinė, kur groteskas ir drama susipynę kaip gyvenimas ir mirtis. Tai nėra pasakojimas apie vieną konkretų regioną, vieną šalį ar vieną politinę sistemą, tai filmas apie pasaulį posttiesos ir netikrų naujienų eroje. Tai pasakojimas apie kiekvieną iš mūsų.
Tai 2014-ųjų rugsėjo kelių savaičių karinės tarnybos istorija. Karo savanorių grupelė pirmą kartą atvyksta į Donetsko oro uostą, kurį saugo ukrainiečiai daugiau nei 4 karo mėnesius.
Keturios trumpos istorijos vyksta Donbaso keliuose karo metu. Nėra saugių vietų ir niekas negali suprasti, kas vyksta. Net įstrigę chaose, kai kurie sugeba valdyti kitus žmones. Tačiau šiame pasaulyje, kur rytojus gali niekada neateiti, ne visi yra neapsaugoti ir apgailėtini ir net nekalčiausioms aukoms gali tekti imtis veiksmų.
Olegas gyvena kartu su mylima senele Aleksandra mažame kaimelyje Hnutove Rytų Ukrainoje. Neturėdami kur trauktis, jie stebi paliekančius kaimą kaimynus. Bėgant dienoms, gyvenimas darosi vis sudėtingesnis, o karas ir toliau tęsiasi. Bombų sproginėjimai tai priartėja, tai vėl nutolsta, bet, kaip ir nuolat dangų raižantys lėktuvai, tai tampa Olego vaikiškų žaidimų fonu. Šiame vis tuštėjančiame kaime, kur tik berniuko ir senelės santykiai lieka tvarūs, atsiskleidžia, kokie trapūs, bet svarbūs išgyvenimui yra artimųjų santykiai.
