Šįkart ežiukas Sonic, Krumplius ir Uodega susiduria su nauju galingu priešininku – Šešėliu – paslaptingu piktadariu, turinčiu galių, nepanašių į nieką, su kuo jie buvo susidūrę anksčiau. Neprilygdami naujam varžovui, ežiukas Sonic su draugais turi ieškoti pagalbos iš mažai tikėtino aljanso.
Praėjus dešimtmečiui, muzikantas grįžta namo pas meilę, kurią paliko.
Nors praėjo jau dveji metai, Mira Rei vis dar negali atsigauti nuo tragiškos savo sužadėtinio mirties. Kad bent kiek sumažintų skausmą, mergina kone kasdien rašo žinutes į jo senąjį telefono numerį. Ko Mira nežino – kad tas numeris neseniai buvo vėl aktyvuotas. Gavęs pirmąją žinutę iš nepažįstamo numerio, Robas Burnsas sutrinka, bet netrukus ją užmiršta. Tada gauna kitą. Vėliau – dar vieną. Netrukus vaikinas supranta, kad žinutės nėra atsitiktinės ar „paklydusios“. Dar daugiau – Robas suvokia, kad tos žinutės jam kelia naujus jausmus. Vieną dieną vaikinas tvirtai nusprendžia išsiaiškinti paslaptingojo numerio savininkę. Bet ar visiškai nepažįstamas žmogus pateisins jo lūkesčius? O galbūt jo laukia nusivylimas? Ir svarbiausias klausimas – ar toji nepažįstama mergina galės atsakyti į jo jausmus?
Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, netoli Aušvico, miško glūdumoje gyveno neturtingas medkirtys ir jo žmona. Jų kasdienybę temdė šaltis, badas ir nepriteklius, o vienintelio vaiko mirtis sugniuždė jų sielas ir pavertė gyvenimą nepakeliamu. Tačiau vieną dieną, kai atrodė likimas galutinai nusigręžė, į jų sušalusias širdis pasibeldė viltis. „Mirties traukinys“ garsiai dūgzdamas link koncentracijos stovyklos, į šaltą sniegą išmeta „krovinį“ - kūdikį. Šis įvykis negrįžtamai pakeičia vargingų žmonių likimus. Pro langą išmesta maža gyvybė – stebuklas ir vilties ženklas, atnešęs šilumą į tamsų moters pasaulį, kuri, nepaisydama gresiančio pavojaus, nusprendžia tapti graudžiai verkiančio kūdikėlio mama.
Policijos pareigūnas Džimas Arno išgyvena sunkų gyvenimo laikotarpį: skyrybos su žmona Rosalind, devynerių metų dukra Kristal nebenori bendrauti su tėvu, stresas darbe ir dar motinos mirtis. Ši asmeninė tragedija Džimui yra paskutinis lašas: per laidotuves, sakydamas atsisveikinimo kalbą, vyras šeimos ir draugų akivaizdoje patiria nervinį sukrėtimą. Nuo šios akimirkos Džimo gyvenimas ima byrėti, o jo desperatiški bandymai viską išgelbėti tik pablogina situaciją. Pagaliau jis lieka visiškai vienas, atsiduria dugne, iš kurio, regis, niekada neišsikapstys. Tačiau, išgyvendamas nepakeliamą nervinį išsekimą, Džimas pamažu randa sveikimo receptą, kurio pagrindas – meilė ir atleidimas sau. Jis tiki, kad, susitaikęs su praeitimi, laisva valia padėdamas kitiems, gali pelnyti visatos, kuri atsuko nugarą, atleidimą. Filma apdovanotas Milano, Monrealio naujojo kino, Siatlo, Nešvilio kino festivaliuose. Iš viso 14 kino apdovanojimų ir 16 nominacijų.
