Raktažodis War Propaganda

XXI-ojo amžiaus Londonas. Pagyvenusi vieniša moteris išeina į parduotuvę nusipirkti pieno. Šiandien aštuntąjį dešimtmetį skaičiuojanti moteris jaučiasi niekam nereikalinga. Jai sudėtinga prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių laikų ir susitaikyti su senatve, kuri ypač pasireiškia atminties praradimais. Kadaise ji buvo įtakingiausia XX amžiaus moterimi ir ilgiausiai žmonių pasitikėjimą išlaikiusia Jungtinės Karalystės ministre pirmininke, bet dabar Margaret Thatcher yra priklausoma nuo nuolat namuose Česterio aikštėje apsilankančios rūpestingos dukters Carol. Paveikta progresuojančio atminties sutrikimo ligos ir haliucinacijų Margaret įsivaizduoja fantazijų gyvenimą kartu su mylimuoju vyru Denisu, kuris iš tiesų jau yra miręs. Asmeninės asistentės paraginta iškraustyti sutuoktinio daiktus iš spintos, ji staiga prisimena savo jaunystę karo laikais, kai Margaret Roberts pradėjo mokytis Oksforde ir pirmą kartą susitiko jauną verslininką Denisą Thatcherį.

Lenkija tarp dviejų tarpusavyje bekovojančių ugnių susitinka ant tilto. O po to viena kovojanti pusė sutaria su kita, kaip pasidalins paimtus į nelaisvę lenkų karininkus, šalies pasididžiavimą. Katynės miške 1940-aisiais buvo nužudytas ir Andrzejaus Wajdos tėvas Jakubas bei kai kurių kitų filmo kūrėjų artimieji. Bet nominuotas „Oscarui“ lenkų metro filmas kalba ne vien apie ilgai slėptas lenkų karininkų žudynes prie Smolensko, kurias įvykdė rusų NKVD. Tai drauge ir filmas apie vienos šeimos tragediją, keleto giminių giminės išgyventus košmarus, apie neatsakomą klausimą, ar reikėjo kovoti, ar susitaikyti ir saugoti naciją, – o drauge ir apie tai, kad Katynės tragedija nesibaigė nei tomis dienomis, nei tais metais.