Tolimoje šalyje, negailestingas valdovas Lordas Farquaad’as į tolimąjį užkampį išvijo visas pasakų būtybes. Valdovui pasipriešinoti sugebėjo trys būtybės: Pirmasis – žalias, smirdintis ogras, tačiau su auksine širdim, vardu Šrekas; jo kilnusis bendražygis, negalintis nutilti, Asilas; ir gražioji, bet „kieta“ princesė Fiona, kurią į žmonas pasiimti nori pats piktasis Duloc’o valdovas.
Dailidė Džepetas svajoja, kad jo išdrožtas medinis berniukas Pinokis atgytų, ir fėja senuko norą patenkina, bet įspėja medinuką, kad jei jis nori tapti tikru berniuku, jis turi būti doras. Kartą pakeliui į mokyklą Pinokis sutinka sukčius – lapę ir katiną. Šie prikalbina medinuką pasirodyti lėlių teatre. Čia jis pelno didelį susižavėjimą, bet praranda laisvę. Ar pavyks grįžti pas Džepetą, atskirti blogį nuo gėrio ir tapti tikru berniuku?
„Salos vaiduoklių“ veiksmas vyksta saloje prie vakarinės Airijos pakrantės, kurioje du ilgaamžiai draugai Patrikas ir Kolmas atsiduria aklavietėje, kai Kolmas netikėtai nutraukia jų draugystę. Priblokštas Parikas su sesers Šiobanos ir problematiško jaunuolio Dominyko pagalba siekia ištaisyti santykius ir nepriima neigiamo atsakymo. Tačiau Pariko pakartotinės pastangos tik pastiprina buvusio draugo užsispyrimą, tad Kolmui pristačius beviltišką ultimatumą, įvykiai greitai pasiekia šokiruojančias pasekmes.
Išmintingoji Pelėda visą būrį Šimtamylės girios gyventojų siučia į visų geriausio draugo, berniuko Christopherio Robino paieškas. Draugai privalo apsaugoti berniuką nuo tariamo nusikaltėlio. Tuo tarpu Asiliukui Nulėpausiui reikalinga nauja uodega, o Mikė Pūkuotukas leidžiasi į taip trokštamo medaus paiešakas. Kaip būriui ištikimų draugų pavyks susitvarkyti su jiems patikėtomis užduotimis?
Amerikos publikos numylėtinis, kietas komikas Tomas Hanksas "Viengungių vakarėlyje" - kompanijos siela. Bet jis ketina vesti. Bičiuliai, kreivokai vertinantys kuo nuoširdžiausius patikinimus, kad viskas liks po senovei, surengia vestuvių aukai atsisveikinimo su gerais laikais "bernvakarį". Kas geriau - ar vulgarūs draugai, ar smerkiantis uošvio žvilgsnis?
Bezilis, pusiau graikas pusiau anglas, laukiantis kol laivas jį nuplukdys Kreton, sutinka Aleksą Zorbą. Bezilis nutaria jį pasisamdyti. Kartu jie nuvyksta salon ir pradeda tvarkyti paveldėtą kasyklą. Atrodytų, nėra čia nieko linksma- visi veikėjai filme turi ar įgyja skaudžias patirtis, kurios gali nutemti žmogų pragaro gijomis žemyn, jei tik jis leisis. Zorba to ir moko- atsilaikyti. Gyventi su aistra, neprarasti jos, kad ir kas benutiktiktų. Jam padeda šokis, humoras, optimizmas. Žinoma, galime į jį žiūrėti kaip į lengvabūdį mergišių, mėgstantį pasilinksminimus ir romą, bet tai nebūtų tiesa. Jis turi savų demonų ir skaudulių, kuriuos įveikinėja taip, kaip jam atrodo geriausia.
Servanteso kūryba, ypač jo romanas „Don Kichotas", užima vieną svarbiausių vietų Renesanso grožinėje literatūroje. Gausus patyrimo ir nelengvas gyvenimas suteikė Servantesui daug medžiagos meninei kūrybai. Jo literatūrinė veikla labai įvairi. Bet labiausiai jis pagarsėjo savo romanu „Don Kichotas“ — riterinių romanų parodija. Ypač juokingi Don Kichoto nuotykiai. Jam visur vaidenasi užburtos pilys, riteriai, damos, o iš tikrųjų tai — smuklės, jų šeimininkai, patarnaujančios merginos. Don Kichotas stoja į kovą su vėjo malūnais, juos palaikydamas milžinais, užpuola laidotuvių procesiją, manydamas, kad čia gabenamas sužeistas ar negyvas riteris, šoka į avių bandą, įsitikinęs, kad tai riterių kariuomenė, ir t.t.
