Jaunikis ant balto žirgo

Mergišius kapitonas kartu su visa Napoleono kariauna išvykstą į karą. Savo sužadėtinei jis pažada labai greitai grįžti ir rašyti laiškus jai kiekvieną dieną. Tačiau dienos bėga, o laiškai nepasiekia gražuolės Polinos. Svajonės bliūkšta, o širdis dūžta į šipulius. Matydama savo sesers neviltį, Elizabet nusprendžia gelbėti seserį pati rašo meilės kupinus laiškus kapitono vardu, kuria didvyriškas istorijas iš mūšių laukų ir galiausiai „nužudo“ savo herojų kaip tikrą didvyrį. Niekas nesitikėjo, kad po kurio laiko, kapitonas grįš gyvas...